Menu
Meditacija – tai praktika lavinanti dėmesį ir sąmoningumą bei ugdanti psichiškai aiškią, emociškai ramią ir stabilią būseną.
Tiriant hormonus, moksliškai įrodyta, kad medituojantys žmonės patiria mažiau streso ir greičiau nusiramina po stresą keliančios situacijos. Medituojant pagerėja miegas, gebėjimas sutelkti dėmesį. Žmonės, kurie medituoja, geriau valdo savo emocijas ir nėra taip lengvai išblaškomi.
Reguliariai medituojant, keičiasi mūsų smegenys: fiziškai didėja tos smegenų sritys, atsakingos už emocijų reguliavimą, dėmesio koncentraciją, empatiją, savistabą, savireguliaciją. Medituojantis žmogus greičiau pereina į atsipalaidavimo (alfa) būseną. O labiau patyrusių medituotojų smegenyse aptinkamos dar ir teta bangos. Įprastai tokios bangos pasireiškia REM miego metu arba tada, kai esame ypatingai stipriai sutelkę dėmesį į kokią nors užduotį. Tai unikali būsena – atsipalaidavęs dėmesys. Paprastai būname arba atsipalaidavę, arba sutelkę dėmesį. Bet būtent medituodami išmokstame sutelkti dėmesį nenaudodami per daug energijos išteklių.
Meditacijos technikų esama įvairių. Dėmesio sutelkimas, kvėpavimo praktikos, vizualizacija, sąmoningas stebėjimas, gongo arba tibetietiškų dubenų garsai, dinaminės meditacijos, dėmesio išsklaidymas, susitelkimas į tylą, joga nidra praktika, malda. Įvairiose religijose ir praktikose meditacija mistifikuota, nes padėdavo išeiti iš kasdienės „įjungto proto” būsenos. Šiais laikais meditacijos praktikos mechanizmas ir poveikis mūsų smegenims ir kūno ląstelėms ištirtas ir pagrįstas moksliškai. Tu turi galingą įrankį keisti savo būsenas.
Meditacijos praktikos paslaptis – geriau mažiau, bet reguliariai. Tai yra, geriau medituoti 5 minutes, bet kasdien, nei pusvalandį kartą per savaitę. Kai sukuri įprotį medituoti (o tai ne kas kita, kaip tvarios neuronų jungtys Tavo smegenyse), jis pradeda veikti už tave. Pirma, Tau nereikia ieškoti motyvacijos medituoti, nes tavo smegenys, mėgstančios tą būseną, pačios tave atveda į meditacijos kampelį.
Antra, net jeigu medituoji vos kelias minutes, smegenys iš įpročio labai greitai persijungia į atsipalaidavimo režimą. Išvada – medituok kasdien. Kai neturi laiko – bent dvi-tris minutes, o tavo ankstesnis įdirbis padės Tau net ir per trumpą laiką atsipalaiduoti.
Kokia meditacija geriausia? Vienareikšmiško atsakymo nėra. Tikriausiai verta išbandyti įvairias meditacijos kryptis ir atsirinkti, kas optimaliausiai tinka Tau. Aš visada rekomenduoju pradėti nuo kvėpavimo praktika pagrįstos meditacijos. Kvėpavimas tiesiogiai veikia smegenis. Kai pradedi valdyti kvėpavimą, tiesiogiai veiki proto aktyvumą. Be to, išlaikyti sutelktą dėmesį skaičiuojant kvėpavimą yra gerokai paprasčiau, nei bandyti būti be minčių (zen), ar vizualizuoti. Paprastai užtenka vos 5 min kvėpavimo meditacijos, kad išeitum iš streso būsenos.
Ar meditacija – tai būsena be minčių? Ne. Per minutę mus aplanko tūkstančiai minčių. Meditacija – tai mūsų gebėjimas susitelkti ties meditacijos objektu kuo ilgesnį laiko tarpą. Medituojant minčių nesumažėja, tiesiog išmoksti už jų neužsikabinti.
Jeigu medituoji namuose, verta turėti pastovią atokią vietelę, kur Tavęs niekas netrukdo. Tavo smegenys ims sieti šią vietą su atsipalaidavimu. Net tomis dienomis, kai Tau sunkiai seksis susitelkti, atsisėdus į meditacijos vietą, protas pamažėle ims rimti jau vien todėl, kad ši vieta jam – ramybės oazė.
Būtent todėl dauguma žmonių medituoja ne tik namuose, bet eina ir į grupines meditacijas. Daug lengviau susitelkti, kai neblaško namų buitis, veda mokytojo balsas, o aplinka apgaubia rimtimi ir atsipalaidavimu.
Retrito metu meditacija – savarankiška praktika. O studijoje – dažniausiai integruota į jogos pamoką. Pamoką pradedame kvėpavimu, kuris subalansuoja dešinįjį ir kairįjį pusrutulius, atpalaiduoja, sutelkia. Pabaigoje darome kvėpavimo praktikas, gulimas vizualizacijas. Sutelktas dėmesys ir kvėpavimas pozose taip pat veda į gilaus atsisiejimo būseną. Visos meditacijos technikos, kurias darome pamokos metu, yra saugios, paprastos, bet efektyvios.
